Visi norime gyventi gražioje ir tvarkingoje aplinkoje. Žinoma norime tvarkingų gatvių, tvarkingų miestų, gražaus namų interjero, gražios namo išorės ir gražaus automobilio. Bet šį kartą visiškai ne apie tai. Šį kartą apie kai ką natūralesnio. Kalbėsime apie apželdinimą. Apželdinimas gali būti atliekamas dėl skirtingų tikslų – dekoratyvumo ir estetini ovaizdo, arba dėl naudos – apželdiniams vaismedžiais. Lietuviai dažniausiai stengiasi sujungti abu apželdinimo būdus į vieną visumą. O jei tiksliau tai tie kas neturi daug erdvės tie stengiasi viską apjungti arba naudotis dekoratyviniu būdu, o žmonės turintys daugiau erdvės gali sau leisti turėti atskirą vaismedžių sodą ir atskirą kampą su gražia tvarkinga veja.
Žinoma, tai gali būti ir dėl kitų priežasčių. Didelius žemės sklypus dažniausiai turi kaimo žmonės. O kaimuose kaip tik ir auginami dideli vaismedžių sodai. Bet šį kartą ne apie juos. Kalbame apie apželdinimą skirtą gražiam vaizdui. Apželdinimas nėra atliekamas paprastai kaip daugelis galvoja -, kad tiesiog nusiperkame augalus, sukišame į žemę, palaistome ir jau turime gražų vaizdą. Tiksliau dažnai taip atliekama, bet taip neturėtų būti. Apeždlinimas turi prasidėti nuo projekto. Apželdinimo projektas atliekamas kompiuteryje, su 3D kompiuterine programa. O tik tada kai matomas galutinis vaizdas jau glaima imtis projekto įgyvendinimo realybėje.
Kompiuterinėje programoje matome visą būsimą namo, kiemo ir jo aplinkos vaizdą. Tada tampa daug lengviau išsiaiškinti ar vaizdas mus tenkina. Juk privalome atsižvelgti į tai kaip kris šešėliai. Nesinori užsitamsinti. Šį darbą privalo atlikti specialistai, nes reikia įvertinti daugybę faktorių: želdinių derėjimą tarpusavyje, dirvožemio tikimą, lapų metimą, reiklumą šviesai ir t.t. Jei rūpinatės kiemo apželdinimu tai svarbus ir lapų klausimas – nenorėsite visą rudenį braidyti po lapus. Norėtųsi vieną ar du kartus juos nugrėbti, bet, kad nereiktų to atlikti kiekvieną savaitgalį. Reiškia augalai turi mesti lapus maždaug vienu metu. Jau turbūt pastebėjote, kad skitingi medžiai ir krūmai lapus numeta skirtingu metu. Pavyzdžiui graikiški riešutmedžiai savo lapus numeta jau po pirmų rudens šalnų. O gluosnio lapai laikosi iki pat žiemos. Tad jei turite šiuos abu medžius reiškia lapus turėsite grėbti jau kelis kartus. O kas jei savo kieme turite dekoratyvinį tvenkinuką? Tai reiškia, kad turite vengti lapuočių, nes jų lapai nusėdę į dugną tiesiog gamins dumblo sluoksnį. Tada reikia galvoti apie spygliuočius, o kūdroje pasirūpinti žuvytėmis, kurios sudorotų ikritusius lapus. Vandens telkinių projektavimas jau įeina į visą aplinkos projektavimą. Tai tarpusavyje stipriai susiję darbai.