Dar paauglystėje, gyvendama prie Turino, Marija Adelaidė Nieli gamino artimiesiems puikias skrybėlaites su miniatiūri­niais papuošalais. Ji tuo metu dar nežino, kad taps viena garsiausių XX amžiaus mados kūrėjų. Nieli pradeda savo karjerą paprasta darbininke, vėliau gauna siuvėjos diplomą. Sulaukusi aštuoniolikos – ji jau vyriausioji dirbtuvės siuvėja. Tuomet išteka už florentiečio Luji Ričio , įsikuria Monte Karle, po to Paryžiuje, kur kuria modelius garsioms firmoms. 1905 m. gimsta sūnus Roberas. 1932 m., jau tapusi garsia modeliuotoja, Nina Riči nusprendžia įkurti siuvimo firmą, pavadina ją (Nina Ricci). Firmai vadovauja jos sūnus. Nuo to laiko paryžietiški salonai Kapusen gatvės 20 name, kur įsikūrusi siuvėja, visada pilni klientų. Moterys labai vertina ponios Riči modelių saikingą žavesį ir puošnumą. Veikiau archi­tektė nei dailininkė, siuvėja pritaiko savo modelius kiekvienai klientei. Ponia Riči buvo tobula modeliuotoja, preciziškai sukirpdavo medžiagą, tiesiog klostydama audinį ant manekenės. Jos pasiūti drabužiai prieškary buvo vieni originaliausių ir naujoviškiausių.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Ninos Riči firma buvo įsikūrusi trijuose pasta­tuose Kapusen gatvėje. 1950 m. sūnaus siūlymu ponia Riči nutaria pasi­kviesti jaunų modeliuotojų. Jos darbuotoju tampa Žiulis Fransua Kraė. Firma klesti. 1964 m. Kraė pakeičia Žeraras Piparas, kuris vadovauja siuvimo dirbtuvėms. Vėliau jis buvo ap­dovanotas prizu – 22-uoju auksiniu pirščiuku.

Jau anksčiau, 1946 m., Roberas Ričis buvo nutaręs paįvairinti firmos pro­dukciją. Pasitelkęs parfumerius, jis sukūrė gėlinį-aldehidinį derinį ir pa­vadino jį Ker-žua kitaip tariant „Širdies džiaugsmas”. Marko Laliko, vaikystės draugo, Roberas paprašė sukurti šiems kvepalams fla­koną. Kvepalai susilaukė didelio pasisekimo ir buvo dar kartą pagaminti po dvejų metų; kartu rinkai pasiūlyti nauji kvepalai – Ler diu tan  „Laikmečio dvasia”, vėliau tapę parfumerijos klasika. Flakonas, sukurtas Marko Laliko, žinomas visiems – du balandėliai ant kamščio sim­bolizuoja taiką ir amžiną jaunystę. Gėlėmis flakoną dekoravo tapytojas Kristianas Beraras. Mūsų laikais kas sekundė pasaulyje parduodamas vienas  flakonas!

Pasak Robero Ričio, kvepalai turi išaukštinti moterį. Jis mėgo sakyti: „Mes turime tarnauti moteriai – ne ji mums”. Visą gyvenimą Roberas Ričis aist­ringai tvirtino, kad kūryba neatsiejama nuo kokybės, kad svarbu flakono ir įpakavimo estetinis vaizdas, meniškumas. Tapytojas Kristianas Beraras daug dirbo, kurdamas flakoną, o Andis Varolis  ir Davidas Hamiltonas  sukūrė firmos įvaizdį kurį karts nuo karto pakeisdavo kas metus nes, tam kad nebūtų nuobodu jam pačiam. Jis sakydavo, kad moteris turi jaustis moterimi ir ji turi būti visais atžvilgiais aukštinama ir garbinama.