Mityba svarbi ne tik žmogaus sveikatai, bet ir jo išvaizdai — fi­gūrai, odai, plaukams, nagams, taip pat savijautai, energijai, dar­bingumui, galiausiai — gyvybingumui. Racionaliai maitinantis, or­ganizmas ne taip greitai sensta. Nuo tinkamos mitybos vaikystėje ir paauglystėje labai priklauso „sveika senatvė“, o naujagimio sveikata nuo motinos mitybos nėštumo metu.Kadaise manyta (net ir mokslininkų), kad tik mėsa „suteikia jėgų“ ir gerai maitintis reiškia valgyti daug mėsos, riebalų ir saldumynų. Tokia kai kurių visuomenės sluoksnių mityba buvo gerovės, turtingumo simbolis. Tačiau organizmo medžiagų apykai­tos moksliniai tyrimai, stebėjimai ir tiksli analizė paskatino pa­keisti požiūrį.

Visaverčiame maiste privalo būti visų sudedamųjų dalių, rei­kalingų normaliai organizmo veiklai. Pirmiausia tai yra organiz­mo „statybinės medžiagos“: baltymai, mineralinės druskos ir van­duo. Po to eina energijos šaltinis — angliavandeniai bei riebalai ir galiausiai — kitos medžiagos (pavyzdžiui, vitaminai), būtinos medžiagų apykaitai reguliuoti.

Baltymai — svarbiausia organizmo statybinė medžiaga. Visa­verčių baltymų yra mėsoje, žuvyje, piene, sūryje ir kiaušinyje. Augaliniai baltymai biologiniu požiūriu nėra visaverčiai. Tik su­maišyti įvairių augalų baltymai, pavyzdžiui, ankštinių (žirnių, pu­pelių, pupų) ir grūdinių, gali būti biologiškai visaverčiai.Mineralinės druskos reikalingos organizmo audiniams (ypač kaulams ir dantims) formuotis, normaliam nervinių ir raumeninių skaidulų jaudrumui, rūgščių ir šarmų pusiausvyrai palaikyti. Pa­vyzdžiui, geležis (jos yra inkstuose, širdyje, skrandyje, avižiniuose dribsniuose, kviečiuose, džiovintose slyvose) yra hemoglobino su­dedamoji dalis, cinkas įeina į insulino sudėtį. Magnis ir manganas būtini angliavandenių apykaitai, o kalcis — kaulams formuotis. Kal­cis taip pat gerina širdies veiklą ir veikia priešuždegimiškai. Daug magnio ir mangano turi „kakava, migdolai, kiaušiniai, riešutai, o kalcio — sūris, liesas pienas, išrūgos. Fosforas yra svarbus me­džiagų apykaitai ir (kartu su kalciu) kaip statybinė medžiaga. Jo pakankamai yra kiaušinio trynyje, nunokusiuose žirniuose, varš­kės sūryje, smegenėlėse.Vanduo, kaip organizmo sudedamoji dalis, būtinas gyvybei. Kasdien žmogus suvartoja apie 1,5 l vandens.Kadangi organizmui reikia daug įvairių cheminių elementų, žmogus turi maitintis kuo įvairiau, nes nei viename produkte (net piene) nėra visų normaliai gyvybinei veiklai reikalingų medžiagų. Vienintelė išimtis — motinos pienas, bet tik tada, kai ji tinkamai maitinasi.

Nuo mitybos priklauso audinių cheminė sudėtis ir organizmo atsparumas kenksmingiems poveikiams arba ligoms. Tyrimai pa­rodė, kad angliavandenių perteklius racione skatina polinkį į aler­giją. Todėl ypač svarbu palaikyti įvairių elementų pusiausvyrą. Apie 60 kg sveriančiam žmogui kasdien reikia 60 g baltymų, 40 g riebalų, 400 g angliavandenių, 20 g mineralinių druskų ir apie 100 mg vitaminų.

Tačiau svarbu ne tik produktų kiekis, bet ir kokybė, priklau­santi nuo jų laikymo ir paruošimo. Pavyzdžiui, mineralinių druskų ir net baltymų gerokai sumažėja mirkant nuvalytas daržoves ir vaisius. Netinkamai kulinariškai paruoštuose produktuose gali sumažėti 90% vitamino C, 66% vitaminų B ir PP. Netinkamai laikant arba apdorojant produktą, prarandama ir vitamino A, ku­ris yra labai jautrus oksidacijai.Racionaliai mitybai kasdien būtinos daržovės ir vaisiai, ku­riuose yra organizmui reikalingų mineralinių druskų, vitaminų ir lengvai virškinamų angliavandenių. Baltymų ir kai kurių vi­taminų yra pieno produktuose, mėsoje ir žuvyje. Labai svarbi ra­ciono dalis yra augaliniai ir gyvuliniai riebalai, daugiau panašių straipsnių rasite mūsų kvepalų el. parduotuvėje ir bloge www.kvepinkis.lt.