Judėjimas organizmui yra būtinas. Visiškai nesvarbu kiek kompiuterių, planšetinių kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir automobilių turite. Judėjimas užtikrina raumenų vystymąsi, gerą laikyseną, kraujotaką. Judantys žmonės rečiau serga diabetu, kraujagyslių ligomis, rečiau kenčia nuo diabeto, osteporozės, insulto. Taip pat judančių žmonių kūno svoris rečiau būna per didelis. Kitaip sakant jie rečiau susiduria su viršsvoriu. Bet senovėje juk žmonės nesportuodavo ir viskas būdavo gerai. O dabar visiems kalama į galvas, kad privalome eiti į sporto sales ir sportuoti. Teisingai – senovėje žmonės daug judėjo dirbdami kasdienius darbus ir tiesiog daug vaikščiojo. Šiuo metu pakankamai fizinio krūvio gauna tik kas penkto žmogaus organizmas. Kiti organizmai, deja, kenčia nuo per mažo krūvio.
Fizinis krūvis turi būti paskirstytas skirtingoms kūno grupėms, riekia lavinti tiek kraujotaką, tiek raumenis, tiek širdį. jei norite suprasti kiek krūvio reikia organizmui, tai galima visą sportą pakeisti paprasčiausiu ėjimu. Organizmui reiktų kas dieną nueiti dešimt tūkstančių žingsnių. Skeptikai, žinoma sakys, kad neįmanoma suskaičiuoti. Ir jie bus teisūs. Žingsnių tikrai nesuskaičiuosite, nes galų gale susipainiosite ir skaičių pamesite. Tačiau to ir nereikia daryti. Tam skirtas aparatas – žingsniamatis. Žingsniamatis skaičiuoja kiek žingsnių atlikote. Modernesni žingsniamačiai apytikriai suskaičiuoja ir kiek kalorijų sudeginate bei kokį atstumą nueinate. Žingsniamatis veikia paprastu principu – mažas rutuliukas jo viduje reaguoja į pakilimus ir nusileidimus ir taip skaičiuoja žingsnių skaičių. Kyla klausimas kiek jis tikslus? Jei važiuosite automobiliu ir jis papuls į duobę ar žingsniamatis to nesuskaičiuos kaip žingsnio. Šiuo atveju tai priklauso nuo žingsniamačio klasės ir tikslumo. Su žingsniamačiais praktiškai galioja taisyklė – kuo brangesnis tuo tikslesnis.
Bet jei nesate profesionalas tikrai pakaks paprasto žingsniamačio. Ar didelis skirtumas nuėjote 1000 žingsnių ar 992? Jei tai ne žingsnių ėjimo varžybos, kokių bent Lietuvoje tikrai nėra, skirtumo greičiausiai nebus. Klausimas kaip žingsniamatis nustato nueitą atstumą? Labai paprastai – daugina žingsnių skaičių iš žingsnio atstumo. O koks yra žingsnio atstumas kai kurie matuokliai leidžia įvesti išmatavus savo žingsnį, o kiti turi numatytą nekeičiamą reikšmę. Kad šioje srityje yra paklaida tikrai nenuginčijama, tačiau kur jos nėra – juk ją turi ir automobilio spidometras. Tad jei galvojate žingsniamačiu matuoti žemės sklypo dydį paieškokite tam geresnio sprendimo. Tačiau paprastai orientacijai kiek žingsnių nuėjote tai tikrai puikus prietaisas. Naudojantis juo galite palaipsniui kelti krūvį ir kasdien nueiti vis didesnį atstumą, taip lavindami savo raumenis ir skatindami širdies veiklą. Tai labai naudinga ir organizmo kraujotakai. Nuolat judančio žmogaus kraujotaka būna nepalyginamai geresnė nei nejudančio. Nesikemša kraujasgyslės, mažėja širdies nepakankamumo tikimybė. Tad marš visi pirkti žingsniamačių ir eime pasivaikščioti. Nereikia bėgti ar eiti į sporto klubą. Užtenka tiesiog pasivaikščioti.