Nevienodumai ypač išryškėja, palyginus mokymąsi cechuose, mokyklose ir individualiai besimokantieji. Vilniaus krikščionių kalvių ceche 1852 m. sausio 7 d. įrašytas 28 metų Antanas , o 1872 m. liepos 22 d. – valstietis Konstantinas Lupeikis, 22 metų, valstietis Juozas, 19 metų. Būdavo, žinoma, ir jaunesnių mokinių – miestiečių ir nemiestiecių, tačiau daugiausia cechuose mokėsi vyresni.Pastebėta, kad vyresnių kaip 20 metų kalvių mokinių dvaruose ir kaimuose buvo labai nedaug. Dažniausiai mokytis pas svetimus meistrus eidavo 16, 17 metų ir šiek tiek vyresni, t.y. subrendę arba beveik subrendę jaunuoliai. Jaunesnius kaip 10-12 metų pradėdavo mokyti tik patys tėvai.Vyresni kalvių mokiniai paprastai būdavo jau dirbę dvaruose ar pas stambius ūkininkus bernais ir patyrę sunkią samdinio dalią.Įdomūs yra archyviniai duomenys apie tuos kalvius, kurie nepriklausomos Lietuvos metais prašėsi priimami i Žemės ūkio rūmų organizuojamus arklių kaustymo kursus. Tai daugiausia 20-30 metų kalviai, tureklai, tačiau pasitaikydavo ir 30-35 metų bei vyresnių, turėjusių 15-20 ir daugiau metų darbo (kartu su mokymusi) stažą.Ir miestuose (cechuose), ir kaimuose (kur mokėsi individualiai), taip pat kursų mokinių amžius nebuvo griežtai nustatytas. Jis priklausė nuo susidariusių aplinkybių.
Svarbu kitas klausimas, ar turėjo kalvių mokiniai koki nors išsilavinimą, ir koki.Sprendžiant iš archyvinių duomenų ir iš autoriaus surinktų žinių bei literatūros, beveik visi XIX a. kalviai jokių bendrojo lavinimo mokyklų nebuvo lankę (išskyrus vieną kitą). Vienu kitu atveju jie sugebėdavo pasirašyti, o kartais mokėjo 1-2 ar net 3-4 svetimas kalbas. Tai daugiausia Lietuvos pakraščių gyventojai ir kitų tautybių amatininkai – rusai, baltarusiai, lenkai, vokiečiai, latviai, žydai.1893 m. amatininkų surašymo duomenimis, dauguma kalvių mokinių buvo neraštingi, tačiau kai kuriose vietovėse, pvz., Panevėžio aps. IV nuovados ribose iš 7 mokinių tik 1 buvo neraštingas. Čia mokėsi kalvystės ne tik lietuviai, bet ir latviai. XX a. pirmajame dešimtmetyje, nors kai kurie kalvių mokiniai buvo lankę 1-2 pradžios mokyklos skyrius (tiksliau – 1-2 žiemas), tačiau mokėdavo tik pasirašyti ir paskaityti. Dauguma to laikotarpio kalvių – savamoksliai tureklai: arba juos pamokė tėvai, arba „patys per save” pasimokė.Kalviai ar jų mokiniai, gimę 1910-1920 metais, beveik visi buvo lankę pradžios mokyklas, nors dažniausiai jų nebaigę: pasimokę 1,2 ar 3 metus. Dėl įvairių priežasčių, ypač dėl sunkių materialinių sąlygų, vaikai mokslą mesdavo ir eidavo mokytis amato. Tai gana aiškiai rodo arklių kaustymo kursų kandidatų anketos. Tik vienas kitas kalvis buvo baigęs 5 ar 6 gimnazijos klases. Nepaisant menko bendrojo kalvių išsilavinimo, jų patyrimas, Įgūdžiai ir gabumai, nuolatinis bendravimas su žmonėmis lėmė tai, jog neretai kalvės tapdavo savotiškais informacijos centrais ir net politinės kovos mokyklomis.