Jei vasarą aktualus buvo patalpų vėdinimas ir vėsinimas, tai žiemą aktualiausias yra patalpų vėdinimas ir šildymas. Negalima pamiršti, kad patalpos turi būti vėdinamos ir žiemą. Žiemą tai net svarbiau, nes tada išvėdinamos visos bakterijos ir mikroorganizmai galintys sukelti virusines ligas. Sandarūs plastikiniai langai apsaugo nuo vėjo ir šalčio patekimo į n
amus, tačiau patalpas vėdinti tada būtina dar dažniau. Šildymo sistemą reikia paruošti iki žiemos. Tad kuo anksčiau pradėsite ja rūpintis tuo geriau. Čia egzistuoja tokia taisyklė, kad kuo pigesnis pats šildymo prietaisas tuo brangesnė jo eksploatacija. Paprasčiausias šildymas yra elektra. Elektriniai šildytuvai veikia juos tiesiog įjungus į elektros lizdą. Elektriniai šildytuvai būna kelių rūšių – paprasti, su oro ventiliatoriumi, konvektoriniai, tepaliniai, automatiškai įsijungiantys pagal kambario temperatūrą. Patys šildymo prietaisai yra nebrangūs, juos naudoti labai patogu. Tačiau yra du trūkumai: būsite priklausomi nuo elektros tiekimo. Jei dėl audros ar kitų stichinių nelaimių nutrūktų elektros tiekimas, tada negalėtumėte ir šildyti namų. Antra – šildymas elektra yra brangus. Dėl to elektriniai šildytuvai dažniausiai naudojami kaip priedas prie kitos šildymo sistemos ar tiesiog kaip laikina priemonė naudojama trumpai kol neprasideda šildymo sezonas.
Antras būdas yra centralizuotai tiekiama šiluma. Šis būdas plačiai naudojamas didmiesčiuose. Tačiau, vis rečiau naudojamas kaimo gyvenvietėse. Keista, bet visame pasaulyje centralizuo
tai tiekiama šiluma yra vienas pigiausių šildymo būdų. Kadangi kuras perkamas dideliu kiekiu jis nuperkamas daug pigiau. Be to nereikia papildomai mokėti kūrikams. Keista, bet Lietuvoje toks šildymas išeina brangesnis nei šildantis individualiai. Kažkam tai naudinga ir kažkas iš to tikrai nemažai uždirba. Tačiau daugiabučių namų gyventojai neturi kitos išeities ir naudojasi šiuo šildymo būdu. Gyventojams dažnai siūloma renovuoti namus ir taip taupyti šilumos sąskaita. Reikia pripažinti, kad tai padeda, bet kainos turėtų būti mažesnės ir be namų renovavimo.
Gyvenantys individualiuose namuose dažniausiai naudoja kieto kuro katilus ar paprastas krosnis senesniuose namuose. Kietas kuras tai malkos, anglys, durpės, briketai. Šios krosnys taip pat sparčiai tobulėja, joms reikia vis mažiau priežiūros, jų degimo procesas vis ilgesnis. Be to jų degimo procesą galima valdyti pristabdant oro tiekimą į degimo kamerą. Mažiausiai priežiūros reikia granuliniams katilams. Tačiau medžio granulių katilai yra labai brangūs ir juos Lietuvoje retai kas įperka. Medžio granulių katilus dažniausiai perka užsieniečiai, Italai, Danai, Vokiečiai.
Jei nusprendėte modernizuoti savo šildymo sistemą reikia apsispręsti kas svarbiausia – kaina ar patogumas. Be to skirtingose situacijose galimi skirtingi sprendimai. Miestų gyventojai gali šildytis dujomis, jei pas juos atvestos gamtinės dujos. O jei kaime nenorite turėti pečiaus ar kieto kuro katilo – vienintelė išeitis elektriniai šildytuvai. Visada yra kelios šildymo alternatyvos ir reikia išsirinkti tą, kuri tinkamiausia Jūsų situacijoje.