Paruošiamieji darbai – tai kompleksas operacijų, kurios atlieka­mos praktiškai visomis technologijomis. Jų pagrindinis tikslas sulibdyti žaliavai technologišką būseną tam, kad žaliava galėtų toliau judėti pagal technologinį ciklą. Šioje technologijos stadijoje svarbu padidinti potencinę žaliavos energiją, kad kituose etapuose (sumai­šymo, formavimo) laisva vidaus ir paviršiaus energija pereitų į kitas savo formas susidarant naujadarams.

Atsižvelgiant į žaliavos tipą, paruošiamosios operacijos gali būti tokios: smulkinimas, malimas ir kiti būdai žaliavai tapti smulkiadis­persinės būsenos; suskirstymas į frakcijas, sijojimas, plovimas ir kiti būdai žaliavos dalelių paviršiui išvalyti ir suskirstyti į tam tikras Frakcijas pagal granuliometrinę sudėtį; sudrėkinimas arba džiovini­mas; įkaitinimas, išdegimas ir ataušinimas prieš panaudojant žaliavą mišinyje; sodrinimas (žaliavos vienalytiškumo padidinimas).Paruoštos žaliavos transportuojamos į kaupimo vietas. Transpor­tuojamos įkaitusios žaliavos turi būti apsaugotos, kad neatvėstų, sau­sos, kad nesudrėktų, suskirstytos pagal stambumą, kad nesimaišytų, plautos, kad nebūtų užterštos. Transportavimo perkraustymo metu jos gali būti vei­kiamos įvairių veiksnių (šiluminio, vibracinio-pulsacinio, absorbci­nio).Laikino kaupimo vietose (bunkeriuose, silosuose), ypač ten, kur sandėliuojamos birios medžiagos, turi būti įrengti įrenginiai, nelei­džiantys medžiagoms susikaupti ant sienelių arba bunkerių, ir silosų forma yra tokia, kad juose nesikauptų medžiagos, o laisvai išbyrėtų į dozatorius. Dozuojama turi būti kuo tiksliau tūriniais arba masiniais elozatoriais.

Žaliavų smulkinimo ir klasifikavimo įrenginiai. Smulkini­mas – tai mechaninis procesas, stambūs medžiagos gabalai, veikiami išorinių jėgų, susmulkėja. Smulkinant padidėja šių gabalų paviršius. Tai ypač svarbu statybinių medžiagų technologijai. Smulkinimo pro­cesai klasifikuojami pagal susmulkintos medžiagos gabalų ir dalelių dydį: smulkusis trupinimas, vidutinis trupinimas, rupusis malimas, smulkusis malimas, labai smulkus malimas.

Svarbiausi techniniai-ekonominiai smulkinimo įrenginių rodik­liai yra smulkinimo laipsnis, energijos sąnaudos ir įrenginių našu­mas.Kietoji medžiaga gali būti smulkinama labai įvairiai: gniuždo­ma, trinama, daužoma, skeliama ir lenkiama.Dažniausiai smulkinimo įrenginiuose naudojama ne vienas, o keli smulkinimo būdai (pavyzdžiui, medžiaga daužoma ir trinama, gniuždoma ir skaldoma).Parenkant smulkinimo įrenginius, reikia žinoti medžiagos me­chaninį stiprį, trupinamų gabalų dydį ir numatyti smulkinimo laipsnį.Medžiagas rekomenduotina smulkinti taip: mechaniškai stip­rias—gniuždyti ir skaldyti, trapias – daužyti ir skelti, plastiškas-gniuždyti ir trinti. Stambūs gabalai dažniausiai skeliami, gniuždomi ir daužomi, o smulkūs – daužomi ir trinami.Nuo smulkinimo laipsnio priklauso daugelis technologinių sa­vybių: rišančiųjų medžiagų kietėjimo sparta ir aktyvumas, tirpumas, reakcijos greitis, medžiagos tankis ir kt. Smulkinant medžiagą susi­daro nauji paviršiai, atsiranda laisvų atomų ir radikalų grupių. Su­smulkinta medžiaga chemiškai aktyvesnė, greičiau reaguoja su kitais mišinio komponentais. Smulkinamos medžiagos paviršiaus didėjimas susijęs sujos mi­neralinės sudėties kitimu. Smulkinimo laipsniui dažniausia įtakos turi medžiagos gabaliukų makrodefektai ir medžiagos akytumas.Vieno ar kito tipo malūnas parenkamas pagal fizikines ir mecha­nines malamos medžiagos savybes, reikalingą našumą bei pagal tai, kokio smulkumo turi būti medžiaga.

Smulkinimo įrenginiai pagal smulkinamos medžiagos stambumą skirstomi į trupintuvus ir malūnus.Trupintuvai pagal konstrukciją ir veikimo principą skirstomi į žiauninius, kūginius, valcinius, plaktukinius.Malūnai būna rutuliniai, plaktukiniai, pneumatiniai, vibraciniai, šachtiniai, srovės energijos, dezintegratoriniai ir kitų konstrukcijų.Medžiagos gali būti trupinamos ar malamos sausos ir kartu su vandeniu. Smulkinimo įrenginiai yra [vairių technologinių linijų su­dėtinė dalis.