Namų vėdinimas

Vėdinimas reiškia oro mainus. Ši problema iškilo su pernelyg dideliu patalpų sandarumu. Seniau, kai namai būdavo „kiauri“, ši problema apskritai nekildavo. Todėl ortakiai ir rekuperatoriai jiems nebuvo reikalingi. Tada būdavo svarbu kaip namuose išlaikyti šilumą. Tačiau paskutiniu metu pastatų sandarumas stipriai didėja. Prie to prisideda įvairūs išradimai – plastikiniai langai, termoizoliacinės putos, priešvėjinės ir vandeniui atsparios plėvelės, akmens bei stiklo vata. Jei seniau namo sienos būdavo tiesiog iš rastų, kurių viduje pridėta samanų, tai dabartiniuose namuose sienas sudaro daugybė sluoksnių – rastai, tinkas, vidaus apdaila. Iš išorės – izoliacinių medžiagų sluoksnis ir apdailos medžiagų sluoksnis. Pavyzdžiui – putplasčio lakštai ir tinkas arba akmens vata ir plastikinės lentelės.

Namai šilti ir sandarūs. Bet kaip juose sprendžiamas gryno oro klausimas? Juk oras tai tas pats. Kvėpuojame, jį naudoja mūsų gyvūnai ir prietaisai kuriuose vyksta degimo procesas – dujinė viryklė virtuvėje, krosnelės, pečiai. Vėdinimas svarbus ir dėl pakankamo deguonies trūkumo ir dėl įvairių bakterijų bei mikrobų pašalinimo iš patalpų. Paprasčiausias būdas – atidarykite langus ir duris. Šiltu metų laiku viskas tvarkoje. Tačiau tik ne žiemą. Žiemos metu prarandama šiluma. O šiluma yra brangi, todėl ją reikia taupyti. Ką žmonėms daryti? Tiesiog išnaudoti ir kitus technikos stebuklus. Pats paprasčiausias – plastikinio lango orlaidė. Modernesni sprendimai – ortakiai, rekuperatoriai, ventiliatoriai, oro sausintuvai, drėkintuvai ir t.t. Ortakiais gaivus oras patenka iš lauko į patalpų vidų ir iš patalpų vidaus į lauką. Varikliai padeda varinėti orą. Rekuperatoriai pasirūpina, kad nebūtų prarandama šilumos energija. T.y. iš lauko į vidų patenkantis oras sušiltų. Dar nepakankamai įsisavinome, kad jei rūpinamės sandarumu, tai lygiagrečiai reikia pasirūpinti ir patalpų vėdinimu.

Juk viskas susiję. Komfortiškas sąlygas lemia ne tik temperatūra, bet ir atitinkama oro drėgmė, temperatūra, deguonies kiekis. Juk žinote tą jausmą, kai tiesiog nėra kuo kvėpuoti. O tai reiškia paprasčiausiai deguonies trūkumą. O žiemą oras atrodo daug gaivesnis, nes tame pačiame tūryje telpa daugiau deguonies. Nes jis nuo karščio plečiasi, o nuo šalčio traukiasi. Pavyzdžiui krepšinio kamuolys vasarą bus kietesnis nei žiemos metu.

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *