Jaunieji kalviai lietuvoje

 

Nevienodumai ypač išryškėja, palyginus mokymąsi cechuose, mokyklose ir individualiai besimokantieji. Vilniaus krikščionių kalvių ceche 1852 m. sausio 7 d. įrašytas 28 metų Antanas , o 1872 m. liepos 22 d. – valstietis Kon­stantinas Lupeikis, 22 metų, valstietis Juozas, 19 metų. Būdavo, žinoma, ir jaunesnių mokinių – miestiečių ir nemiestiecių, tačiau daugiausia cechuose mokėsi vyresni.Pastebėta, kad vyresnių kaip 20 metų kalvių mokinių dvaruose ir kaimuose buvo labai nedaug. Dažniausiai mokytis pas svetimus meist­rus eidavo 16, 17 metų ir šiek tiek vyresni, t.y. subrendę arba beveik subrendę jaunuoliai. Jaunesnius kaip 10-12 metų pradėdavo mokyti tik patys tėvai.Vyresni kalvių mokiniai paprastai būdavo jau dirbę dvaruose ar pas stambius ūkininkus bernais ir patyrę sunkią samdinio dalią.Įdomūs yra archyviniai duomenys apie tuos kalvius, kurie nepri­klausomos Lietuvos metais prašėsi priimami i Žemės ūkio rūmų orga­nizuojamus arklių kaustymo kursus. Tai daugiausia 20-30 metų kalviai, tureklai, tačiau pasitaikydavo ir 30-35 metų bei vyresnių, turėjusių 15-20 ir daugiau metų darbo (kartu su mokymusi) stažą.Ir miestuose (cechuose), ir kaimuose (kur mokėsi individualiai), taip pat kursų mokinių amžius nebuvo griežtai nustatytas. Jis priklausė nuo susidariusių aplinkybių.

Svarbu kitas klausimas, ar turėjo kalvių mokiniai koki nors išsila­vinimą, ir koki.Sprendžiant iš archyvinių duomenų ir iš autoriaus surinktų žinių bei literatūros, beveik visi XIX a. kalviai jokių bendrojo lavinimo mo­kyklų nebuvo lankę (išskyrus vieną kitą). Vienu kitu atveju jie sugebė­davo pasirašyti, o kartais mokėjo 1-2 ar net 3-4 svetimas kalbas. Tai daugiausia Lietuvos pakraščių gyventojai ir kitų tautybių amatininkai – rusai, baltarusiai, lenkai, vokiečiai, latviai, žydai.1893 m. amatininkų surašymo duomenimis, dauguma kalvių mo­kinių buvo neraštingi, tačiau kai kuriose vietovėse, pvz., Panevėžio aps. IV nuovados ribose iš 7 mokinių tik 1 buvo neraštingas. Čia mokėsi kalvystės ne tik lietuviai, bet ir latviai. XX a. pirmajame dešimtmety­je, nors kai kurie kalvių mokiniai buvo lankę 1-2 pradžios mokyklos skyrius (tiksliau – 1-2 žiemas), tačiau mokėdavo tik pasirašyti ir pa­skaityti. Dauguma to laikotarpio kalvių – savamoksliai tureklai: arba juos pa­mokė tėvai, arba „patys per save“ pasimokė.Kalviai ar jų mokiniai, gimę 1910-1920 metais, beveik visi buvo lankę pradžios mokyklas, nors dažniausiai jų nebaigę: pasimokę 1,2 ar 3 metus. Dėl įvairių priežasčių, ypač dėl sunkių materialinių sąlygų, vaikai mokslą mesdavo ir eidavo mokytis amato. Tai gana aiškiai rodo arklių kaustymo kursų kandidatų anketos. Tik vienas kitas kalvis bu­vo baigęs 5 ar 6 gimnazijos klases. Nepaisant menko bendrojo kalvių išsilavinimo, jų patyrimas, Įgū­džiai ir gabumai, nuolatinis bendravimas su žmonėmis lėmė tai, jog neretai kalvės tapdavo savotiškais informacijos centrais ir net politi­nės kovos mokyklomis.

Jums taip pat gali patikti...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *